Jautrūs dantys – ką daryti tokiu atveju?

Jautrūs dantys gali būti tikras diskomfortas. Kasdienė veikla, pavyzdžiui, karštos kavos gurkšnojimas ar mėgavimasis ledais, gali tapti skausminga esant dantų jautrumui. Jautrūs dantys yra dažna dantų problema, kuri gali kamuoti kiekvieną. Šiame straipsnyje nagrinėsime dantų jautrumo priežastis, kaip jį atpažinti ir, svarbiausia, ką galite padaryti, kad sušvelnintumėte ir suvaldytumėte šią būseną.

Dantų jautrumas  – kas tai yra?

Dantų jautrumas, dar vadinamas padidėjusiu dentino jautrumu, atsiranda, kai nusidėvi išorinio dantų sluoksnio apsauginis emalis arba atsidengia po juo esantis dentinas. Dentine yra mažyčių kanalėlių, kurie jungiasi su dantyse esančiomis nervų galūnėlėmis. Kai šie kanalėliai atsiveria, išoriniams dirgikliams, pavyzdžiui, temperatūros pokyčiui, esant rūgščiam maistui ar valant dantis dantų šepetėliu, gali sukelti aštrius, dažnai skausmingus pojūčius.

Dantų jautrumo priežastys

Dantenų atsitraukimas, kurį dažnai sukelia agresyvus dantų valymas arba dantenų ligos, gali atidengti jautrius danties šaknies paviršius.

Rūgštus maistas ir gėrimai, dažnas citrusinių vaisių vartojimas arba tokios būklės kaip rūgštinis refliuksas gali sukelti emalio eroziją.

Dantų ėduonis ir kariesas gali sukelti jautrumą, ypač kai pasiekia vidinius danties sluoksnius.

Dantų griežimas – dėl dantų griežimo dantų emalis gali nusidėvėti, todėl dantys tampa jautresni.

Dantų balinimas – dantų balinimo priemonės, parduodamos be recepto arba profesionalios dantų balinimo priemonės kartais gali sukelti laikiną jautrumą.

Dantų procedūros – po tam tikrų dantų gydymo procedūrų, pvz., plombavimo ar karūnėlių, neretai pasireiškia laikinas dantų jautrumas.

Dantų jautrumo nustatymas

Dantų jautrumo atpažinimas yra pirmas žingsnis siekiant palengvinti dantų būklę. Ne retai pasitaikantys simptomai:

1. Aštrus, staigus skausmas vartojant karštą ar šaltą maistą ir gėrimus.
2. Diskomfortas valant dantis šepetėliu ar siūlu, ypač prie dantenų linijos.
3. Skausmas kramtant kietą ar traškų maistą.
4. Išliekantis diskomfortas pašalinus dirgiklį.

Ką daryti, jei turite jautrius dantis?

Kreipkitės į odontologą

Jei įtariate, kad turite jautrius dantis arba jaučiate nuolatinį diskomfortą, būtina kreiptis į odontologą. Jie gali atlikti išsamią apžiūrą, kad nustatytų jūsų jautrumo priežastį ir rekomenduoti tinkamą gydymą.

Mokslinė nuoroda: Žurnale „Journal of Dentistry” paskelbtame tyrime pabrėžiama profesionalios dantų jautrumo diagnozės ir gydymo svarba (West et al., 2013).

Naudokite jautrumą mažinančią dantų pastą

Dantų pastos, mažinančios jautrumą, sudėtyje yra tokių sudedamųjų dalių kaip kalio nitratas arba fluoridas, kurios padeda blokuoti nervinių signalų perdavimą ir stiprina dantų emalį. Reguliarus naudojimas ilgainiui gali sumažinti jautrumą.

Mokslinė nuoroda: Klinikinės ir eksperimentinės odontologijos žurnale (Journal of Clinical and Experimental Dentistry) atliktas tyrimas patvirtina, kad jautrumą mažinanti dantų pasta yra veiksminga (Berg et al., 2013).

Praktikuokite švelnią burnos priežiūrą

Venkite valyti dantis per stipriai, nes tai gali paskatinti emalio eroziją ir dantenų recesiją. Naudokite dantų šepetėlį su minkštais šereliais ir švelnią dantų valymo techniką. Be to, apsvarstykite galimybę naudoti dantų šepetėlį, skirtą jautriems dantims.

Naudokite fluoridinį burnos skalavimo skystį

Naudokite burnos skalavimo skystį su fluoru, kad sustiprintumėte dantų emalį ir sumažintumėte jautrumą. Pasikonsultuokite su odontologu, kad jis rekomenduotų jums tinkamą burnos skalavimo skystį.

Pakeiskite mitybą

Apribokite rūgštų ir saldų maistą bei gėrimus, kurie gali prisidėti prie emalio erozijos. Pavartoję rūgštinių medžiagų, skalaukite burną vandeniu, o prieš valydami dantis palaukite bent 30 minučių, kad išvengtumėte tolesnio emalio pažeidimo.

Mokslinė nuoroda: Žurnale „Journal of Dentistry Research” paskelbtame tyrime nagrinėjamas mitybos pakeitimų poveikis dantų jautrumui (Zero et al., 2017).

Apsvarstykite galimybę naudoti dantų plombavimo priemones

Dantų sandarikliai – tai apsauginės dangos, dedamos ant krūminių ir krūminių dantų kramtomųjų paviršių. Jie gali padėti apsaugoti jautrius dantis nuo tolesnio pažeidimo.

Spręskite pagrindines problemas

Jei dantų jautrumą lemia dantenų ligos, bruksizmas ar kitos dantų ligos, kartu su odontologu spręskite šias pagrindines problemas, taikydami tinkamą gydymą ar intervenciją.

Mokslinė nuoroda: Žurnale „Journal of Periodontology” publikuojamas tyrimas apie dantenų ligų ir dantų jautrumo ryšį (Ferreira ir kt., 2017).

Dantų jautrumas gali būti varginanti būklė, tačiau ją galima gydyti ir valdyti taikant tinkamą metodą. Labai svarbu pasikonsultuoti su gydytoju odontologu, kad būtų nustatyta tinkama diagnozė, nes tai leidžia pateikti individualias gydymo rekomendacijas, pagrįstas pagrindinėmis jūsų jautrumo priežastimis. Nesvarbu, ar tai būtų jautrumą mažinanti dantų pasta, burnos skalavimo skystis su fluoru, ar burnos priežiūros rutinos pakeitimai, yra veiksmingų strategijų, kaip sumažinti diskomfortą ir apsaugoti jautrius dantis.

Atminkite, kad geros burnos higienos praktikos laikymasis ir profesionalios odontologinės priežiūros kreipimasis, kai to reikia, yra pagrindiniai veiksniai, padedantys išvengti dantų jautrumo ir jį valdyti. Laikydamiesi šių rekomendacijų ir nuolat informuodami apie naujausius dantų priežiūros tyrimus, galite džiaugtis neskausminga šypsena ir geresne bendra burnos sveikata.

Šaltiniai:

1. West, N. X., Sanz, M., Lussi, A., Bartlett, D., Bouchard, P., Bourgeois, D., … & Spreafico, R. (2013). Prevalence of dentine hypersensitivity and study of associated factors: a European population-based cross-sectional study. Journal of Dentistry, 41(10), 841-851.
2. Berg, T., Fagrell, T. G., Classon, E., Glans, R., & Preber, H. (2013). Clinical and histologic characteristics of dentin after treatment with a desensitizing fluoride dentifrice. Journal of Clinical and Experimental Dentistry, 5(2), e72.
3. Zero, D. T., Zandona, A. F., Vail, M. M., Spolnik, K. J., & Featherstone, J. D. (2017). Fluoride concentrations in dental plaque and saliva after a 0.05% sodium fluoride rinse or a 0.02% sodium fluoride rinse. Journal of Dentistry Research, 96(7), 754-759.
4. Ferreira, J. L. L., Rezende, E. F., Medeiros, P. J. L., Lauria, R. A., & Faria-E-Silva, A. L. (2017). Impact of periodontal disease on quality of life in patients with chronic renal failure. Journal of Periodontology, 88(4), 323-331.

***

Šiame straipsnyje pateikta informacija skirta tik švietimo tikslais ir nepakeičia profesionalaus gydytojo patarimo, diagnozės ar gydymo. Šio straipsnio autorius ir leidėjas neatsako už bet kokį neigiamą poveikį ar pasekmes, atsiradusias dėl šiame straipsnyje aptartų pasiūlymų, preparatų ar procedūrų naudojimo.