26 balandžio, 2024

ACTIVECITEZENS.LT

Aktualios sporto ir sveikatos naujienos

Priešmenstruacinis sindromas (PMS) – simptomai ir lengvinančios priemonės

Priešmenstruacinis sindromas (PMS)

Priešmenstruacinis sindromas (PMS) – tai būklė, kuri tam tikromis menstruacinio ciklo dienomis, paprastai prieš pat mėnesines, dėl hormonų suaktyvėja moters emocijas, fizinę sveikata ir elgesys. Simptomai paprastai prasideda likus 5-11 dienų iki menstruacijų ir paprastai išnyksta joms prasidėjus. Simptomų sunkumas ir tipai gali skirtis priklausomai nuo moters. Šiame straipsnyje plačiau aptarsime šį sindromą ir kaip galima jį palengvinti.

PMS simptomai

Emociniai ir elgesio simptomai:

  • Nuotaikos svyravimai
  • dirglumas arba pyktis
  • Depresija arba liūdesys
  • Nerimas
  • Socialinis uždarumas
  • Sunkumai susikaupti
  • verkimo priepuoliai
  • Nemiga
  • Libido pokyčiai

Fiziniai simptomai:

  • Nuovargis
  • Pilvo pūtimas
  • Krūtų jautrumas
  • Aknės paūmėjimas
  • Vidurių užkietėjimas arba viduriavimas
  • Galvos skausmas arba migrena
  • Sąnarių ar raumenų skausmas
  • Apetito pokyčiai arba potraukis maistui

Kaip galime palengvinti PMS simptomus?

Gyvenimo būdo pokyčiai

Reguliari mankšta – aerobinė veikla, pavyzdžiui, vaikščiojimas, plaukimas ir važinėjimas dviračiu, gali padėti sumažinti nuovargį ir depresiją.

Mitybos koregavimas – gali būti naudinga valgyti mažesnius ir dažnesnius patiekalus, sumažinti druskos, kofeino ir cukraus vartojimą ir padidinti sudėtinių angliavandenių vartojimą.

Miego subalansavimas – pakankamas miegas gali padėti sušvelninti kai kuriuos PMS simptomus.

Streso valdymas

Atsipalaidavimo technikos – joga, meditacija ir gilaus kvėpavimo pratimai gali sumažinti stresą ir palengvinti simptomus.

Konsultacijos – pokalbiai su terapeutu ar konsultantu gali padėti įveikti emocinius simptomus.

Maisto papildai

Kalcis, magnis ir vitaminas B6 – šie papildai gali padėti sumažinti mėšlungį ir nuotaikos simptomus.

Vaistažolių preparatai – kai kurioms moterims padeda vaistažolių papildai, pavyzdžiui, chastabrilių, vakarinių pirmuonių aliejus arba jonažolės.

Priešmenstruacinis sindromas (PMS)

Ką dar turėtume žinoti apie PMS?

Be simptomų ir gydymo priemonių, reikia atkreipti dėmesį į keletą kitų svarbių aspektų, susijusių su priešmenstruaciniu sindromu (PMS).

Simptomų kintamumas – PMS gali labai skirtis tarp moterų tiek pagal simptomų tipus, tiek pagal sunkumą. Kai kurios moterys patiria minimalų diskomfortą, o kitoms simptomai labai trukdo kasdienei veiklai.

PMS diagnozė – nėra vieno testo, kuris padėtų diagnozuoti PMS. Paprastai jis diagnozuojamas pagal simptomų pobūdį. Kelių menstruacijų ciklų simptomų dienoraščio vedimas gali padėti gydytojams nustatyti tikslią diagnozę. Šiame dienoraštyje reikėtų sekti simptomų laiką, stiprumą ir tipą.

Priešmenstruacinis disforinis sutrikimas (PMDD) – PMDD yra sunki PMS forma. Jai būdinga stipri depresija, dirglumas ir įtampa prieš menstruacijas. PMDD emociniai simptomai yra sunkesni nei PMS ir gali turėti didelę įtaką moters gyvenimo kokybei.

Amžius ir PMS – PMS simptomai gali keistis visą moters gyvenimą. Jie gali pablogėti su amžiumi ir pasikeitus gyvenimo būdui ar sveikatos būklei, ypač artėjant menopauzei.

Pagrindinės ligos – kai kuriais atvejais pagrindinės sveikatos problemos gali sustiprinti PMS simptomus. Tai gali būti depresija, nerimo sutrikimai ir kiti hormonų pusiausvyros sutrikimai.

Gyvenimo būdo veiksniai – tam tikri gyvenimo būdo veiksniai, pavyzdžiui, didelis stresas, netinkama mityba, fizinio aktyvumo stoka ir nepakankamas miegas, gali sustiprinti PMS simptomus.

Poveikis kasdieniam gyvenimui – PMS gali turėti įtakos įvairiems moters gyvenimo aspektams, įskaitant darbą, santykius ir bendrą gyvenimo kokybę. Svarbu ieškoti paramos ir bendrauti su šeima, draugais ar kolegomis, jei PMS daro įtaką kasdienei veiklai.

Mitai ir nesusipratimai – yra daug mitų ir nesusipratimų apie PMS. Svarbu suprasti, kad PMS yra tikra ir kartais alinanti būklė, o ne tik simptomų sureikšminimas ar tam tikro elgesio pateisinimas.

Valdymo strategijos – be medicininio gydymo, daugelis moterų palengvėjimą randa pakeitusios gyvenimo būdą, pavyzdžiui, reguliariai užsiimdamos fizine veikla, taikydamos streso valdymo metodus ir koreguodamos mitybą.

Profesionalios pagalbos ieškojimas – moterys, kurios patiria sunkius ar varginančius PMS simptomus, turėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Svarbu atskirti įprastus PMS simptomus nuo rimtesnių būklių, tokių kaip PMDD, ar pagrindinių sveikatos problemų.

Norint veiksmingai valdyti PMS, labai svarbu visapusiškai suprasti jo poveikį gyvenimui ir galimus gydymo būdus. Taip pat svarbu, kad moterys žinotų, jog jos nėra vienišos ir kad yra daug išteklių ir paramos sistemų, padedančių valdyti PMS simptomus.

Apibendrinant galima teigti, kad priešmenstruacinis sindromas (PMS) yra dažna liga, kuria serga daug moterų ir kurios simptomai bei sunkumas labai skiriasi. Simptomai gali būti tiek fiziniai, tiek emociniai, nuo lengvų iki sunkių, ir gali turėti įtakos kasdieniam moters gyvenimui. Šių simptomų dėsningumų supratimas ir atpažinimas yra labai svarbus diagnozavimui ir valdymui.

Gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip reguliari mankšta, subalansuota mityba, pakankamas miegas ir streso valdymas, gali atlikti svarbų vaidmenį švelninant PMS simptomus. Be recepto parduodami vaistai ir maisto papildai taip pat gali būti veiksmingi. Sunkesniais atvejais, pavyzdžiui, esant priešmenstruaciniam disforiniam sutrikimui (PMDD), svarbu pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju dėl galimo receptinio gydymo.

Sąmoningumas ir supratimas apie PMS, įskaitant mitų paneigimą ir realaus poveikio pripažinimą, yra svarbūs ir tiems, kurie patiria šį sindromą, ir visai visuomenei. Stiprius PMS simptomus patiriančios moterys turėtų nedvejodamos kreiptis į profesionalų gydytoją. Taip pat labai svarbu, kad moterys žinotų, jog galima gauti paramą ir veiksmingas valdymo strategijas, ir kad jos nėra vienišos, patiriančios PMS.

***

Šiame straipsnyje pateikta informacija skirta tik švietimo tikslais ir nepakeičia profesionalaus gydytojo patarimo, diagnozės ar gydymo. Šio straipsnio autorius ir leidėjas neatsako už bet kokį neigiamą poveikį ar pasekmes, atsiradusias dėl šiame straipsnyje aptartų pasiūlymų, preparatų ar procedūrų naudojimo.