Individualios sporto šakos ir viskas apie jas

Ar kada nors svarstėte apie individualių sporto šakų galimybes? Skirtingai nuo komandinių sporto šakų, kuriose dėmesys yra dalijamas, individualiose sporto šakose visas dėmesys tenka vienam žaidėjui. Pasirinkimas yra platus ir įvairus, siūloma daugybė veiklų, atitinkančių skirtingus interesus, jėgas ir fizines galimybes. Skirkime šiek tiek laiko individualių sporto šakų kategorijoms išskaidyti ir supraskime jų išskirtines savybes bei naudą.

Individualaus sporto tipai

Ištvermės sportas

Ištvermės sporto šakos, tokios kaip maratono bėgimas, ilgų nuotolių plaukimas ir važiavimas dviračiu, yra iššūkis sportininko aerobinei sistemai. Tyrimai parodė, kad šios sporto šakos gali būti labai naudingos širdies ir kraujagyslių sveikatai, dėl jų gali sumažėti kraujospūdis ir pagerėti širdies veikla (Lee & Paffenbarger, 2000, Journal of the American Medical Association). Tačiau ištvermės sporto šakos susijusios ne tik su širdimi. Jos taip pat gerina psichologinį atsparumą, išmoko sportininką įveikti nuovargio ir diskomforto kliūtis.

Jėgos sportas

Šiai kategorijai priklauso tokios sporto šakos kaip sunkioji atletika ir rutulio stūmimas, kuriose vertinamas sportininko gebėjimas sukurti „jėgą“. Moksliniai tyrimai, pavyzdžiui, paskelbti žurnale „International Journal of Sports Physiology and Performance”, atskleidė unikalias raumenų skaidulų ir neurologinių funkcijų adaptacijas, atsirandančias treniruojantis šiose disciplinose (Stone et al., 2006). Šios sporto šakos skatina tvirtą raumenų ir kaulų sistemą, o tai gali lemti geresnį kaulų tankį ir mažesnę osteoporozės riziką su amžiumi (Kohrt et al., 2004, Journal of Bone and Mineral Research).

Tikslusis sportas

Tiksliajam sportui, pavyzdžiui, šaudymui iš lanko, golfui ir nardymui, reikia didelio meistriškumo ir tikslumo. Juose dažnai atliekami sudėtingi judesiai, kurie tobulinami daugelį metų treniruojantis. Remiantis žurnalo „Motor Control” tyrimais, šios sporto šakos lavina rankų ir akių koordinaciją ir smulkiąją motoriką (Vickers, 2007). Kruopštus šių veiklų pobūdis taip pat teikia pažintinės naudos, pavyzdžiui, gerina koncentraciją ir kantrybę.

Kovinis sportas

Kovinės sporto šakos, įskaitant boksą, dziudo ir taekvondo, skiriasi nuo kitų individualių sporto šakų tuo, kad jose dalyvauja tiesioginis varžovas. Nors fizinis meistriškumas yra labai svarbus, strateginis mąstymas ir psichologinis pasirengimas yra ne mažiau svarbūs, kaip pažymėta žurnale „Journal of Sports Sciences” (Pieter ir Bercades, 1997). Be to, tai didelio intensyvumo treniruotė, kuri gali pagerinti bendrą kūno sudėtį ir vikrumą.

Vandens sportas

Plaukimas, nardymas ir sinchroninis plaukimas priskiriami prie vandens sporto šakų. Šios veiklos rūšys žinomos dėl gebėjimo ugdyti širdies ir kraujagyslių sistemos fizinę formą ir kartu nedidelio poveikio sąnariams, kaip teigiama Tarptautiniame vandens tyrimų ir švietimo žurnale (International Journal of Aquatic Research and Education) (Tanaka, 2009). Jos taip pat moko kontroliuoti kvėpavimą ir gali turėti raminamąjį poveikį protui, mažinti stresą ir nerimą.

Žiemos sportas

Slidinėjimas, snieglenčių sportas ir čiuožimas ant ledo priskiriami žiemos sportui. Šioms veikloms būdingas gebėjimas kontroliuoti judėjimą dideliu greičiu slidžiomis sąlygomis, o tam reikia pusiausvyros, šerdies jėgos ir propriocepcinių gebėjimų. Scandinavian Journal of Medicine & Science in Sports praneša, kad šios sporto šakos gali padėti pagerinti propriocepciją ir sumažinti traumų riziką kasdieniame gyvenime, nes pagerina nervų ir raumenų kontrolę (Ruedl ir kt., 2012).

Rakečių sportas

Dinamiškos dvikovos: tenisas, badmintonas ar skvošas, nepaisant to, kad juose galima žaisti dviese, tradiciškai yra individualios sporto šakos. Tai aerobinio ir anaerobinio fizinio parengtumo ir taktinių įgūdžių lavinimo derinys. Dėl greito šių žaidimų tempo gerėja vikrumas, greitis ir refleksai, o strateginis elementas gali pagerinti problemų sprendimo įgūdžius, kaip aptariama žurnale „Sporto medicina” (Fernandez-Fernandez ir kt., 2009).

Nuotykių sportas

Galiausiai nuotykių sportas, pavyzdžiui, laipiojimas uolomis ir važinėjimas kalnų dviračiais, skirtas tiems, kurie ieško ir adrenalino antplūdžio, ir ramybės gamtoje. Žurnale „Wilderness & Environmental Medicine” pabrėžiama, kad ši veikla ne tik suteikia galimybę treniruoti visą kūną, bet ir skatina rizikos vertinimo įgūdžius bei sprendimų priėmimą (Schöffl et al., 2010).

Kokią įtaką žmogaus organizmui daro individualus sportas?

Psichologinis aspektas

Individualios sporto šakos dėl savo pobūdžio reikalauja psichologinės stiprybės, kuri akivaizdžiai skiriasi nuo komandinės veiklos. Sportininkai turi pasikliauti savo vidinėmis jėgomis ir dažnai kovoti su savo pačių ribomis be tiesioginės komandos draugų paramos. Šis vienišumo aspektas gali paskatinti didelį psichologinį atsparumą. Žurnale „Journal of Applied Sport Psychology” atliktame tyrime nustatyta, kad individualių sporto šakų sportininkai, palyginti su komandinių sporto šakų atstovais, pasižymi aukštesniu savireguliacijos ir vidinės motyvacijos lygiu (Hodge ir Lonsdale, 2011).

Fizinis atsakas

Fiziologiniu požiūriu atskiros sporto šakos yra labai įvairios. Pavyzdžiui, lengvosios atletikos sportininkai, plaukikai ir gimnastai paprastai išvysto įvairius fizinio pasirengimo komponentus, įskaitant jėgą, greitį, ištvermę ir lankstumą. Amerikos sporto medicinos žurnale (American Journal of Sports Medicine) pateikiamos įžvalgos apie konkrečioms sporto šakoms būdingus treniruočių režimus ir jų skatinamą organizmo adaptaciją, pažymint, kad įvairiose disciplinose reikia taikyti individualų požiūrį, kad būtų pasiekta aukščiausių rezultatų (Myer ir kt., 2015).

Nauda sveikatai

Dalyvavimo individualiose sporto šakose nauda sveikatai yra gerai dokumentuota. Pavyzdžiui, tenisas ne tik skatina širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumą, bet ir stiprina nervų jungtis, nes reikalauja koordinacijos, vikrumo ir taktinio mąstymo, kaip rašoma leidinyje Medicine and Science in Sports and Exercise (Pluim et al., 2007). Be to, pasikartojantis ir ritmiškas sporto šakų, tokių kaip bėgimas ir plaukimas, pobūdis yra susijęs su psichinės sveikatos gerėjimu, depresijos ir nerimo simptomų mažinimu, kaip nurodyta tyrimuose, paskelbtuose leidinyje The Primary Care Companion to The Journal of Clinical Psychiatry (Strohle, 2009).

Sužalojimai ir prevencija

Nors individualiai sportuojantys sportininkai ir nepatiria nenuspėjamo tarpusavio kontakto su, pavyzdžiui, kitu žaidėju, bet jie susiduria su savita traumų rizika. Pervargimo traumos yra ypač dažnos, nes daugelyje individualių sporto šakų reikia atlikti pasikartojančius judesius. Prevencinės strategijos, kaip nurodyta „British Journal of Sports Medicine”, apima kryžmines treniruotes, tinkamą techniką ir įrangos naudojimą bei tinkamą poilsio ir atsigavimo laikotarpį (DiFiori ir kt., 2014).

Savęs vertinimo ir treniravimo vaidmuo

Neturėdami tiesioginio grįžtamojo ryšio, kurį suteikia komandos aplinka, individualiai sportuojantys sportininkai turi išsiugdyti savęs vertinimo jausmą. Šiame procese labai svarbus vaidmuo tenka treneriui, kuris siūlo objektyvią analizę ir strategines gaires. Unikalūs trenerio ir sportininko santykiai individualiose sporto šakose yra labai svarbūs, kaip aptariama žurnale „International Journal of Sports Science & Coaching”, pabrėžiant individualų dėmesį, kurį gauna kiekvienas sportininkas, siekdamas tobulinti savo įgūdžius ir psichologinį požiūrį (Nash & Collins, 2006).

Mityba ir sveikatos prenvencija

Atskirų sporto šakų sportininkų mitybos poreikiai gali labai skirtis, priklausomai nuo jų sporto šakos energijos poreikių ir kūno sandaros tikslų. Tokiuose leidiniuose kaip „International Journal of Sport Nutrition and Exercise Metabolism” pateikiamos konkrečioms sporto šakoms skirtos rekomendacijos, kuriose atsižvelgiama į šiuos poreikius, pabrėžiant individualių mitybos planų svarbą (Burke et al., 2011).

Ilgaamžiškumas ir gyvenimas po sporto

Individualiose sporto šakose kelionė dažnai tęsiasi ir vėlesniais sportininko metais, o tokiomis sporto šakomis kaip golfas ir kovos menai užsiimama ir vyresniame amžiuje. Poveikis ilgalaikei sveikatai yra teigiamas, kaip pažymima žurnale „Scandinavian Journal of Medicine & Science in Sports”, kuriame pabrėžiama nauda sveikatai visą gyvenimą ir nuolatinis fizinio aktyvumo lygis, susijęs su dalyvavimu individualiame sporte (Oja ir kt., 2017).

Individualus sportas tarnauja kaip galinga asmeninio tobulėjimo, sveikatos ir pasitenkinimo platforma. Jie meta iššūkį dalyviui įsitraukti į savęs pažinimo kelionę, kuri yra tiek pat sudėtinga psichologiškai, kiek ir fiziškai. Nepriklausomai nuo to, ar žmogus nusprendžia pasinerti į šių sporto šakų vienatvės vandenis dėl varžybų, sveikatos ar asmeninio augimo, nauda gali būti didžiulė. Kaip ir bet kokio kito sporto atveju, norint gauti kuo didesnę naudą ir sumažinti riziką, svarbiausia suprasti medicininius ir fiziologinius aspektus. Strategiškai treniruojantis, tinkamai maitinantis ir vykdant traumų prevenciją, individualios sporto šakos gali suteikti malonumą ir gerą savijautą visam gyvenimui.

Šaltiniai:

1. Hodge, K., & Lonsdale, C. (2011). Pro-social and antisocial behavior in sport: The role of coaching style, autonomous vs. controlled motivation, and moral disengagement. Journal of Applied Sport Psychology, 23(4), 337-351.
2. Myer, G. D., Jayanthi, N., Difiori, J. P., Faigenbaum, A. D., Kiefer, A. W., Logerstedt, D., & Mich
3. Lee, I. M., & Paffenbarger, R. S. Jr. (2000). Associations of light