Ozono terapija – kas tai?

Alternatyviosios medicinos srityje ozono terapija kelia intrigų ir diskusijų. Nors ši terapija nėra nauja, ji sulaukė dėmesio dėl unikalaus požiūrio į sveikatą ir gydymą. Tačiau kas tiksliai yra ozono terapija ir kodėl ji kelia tokį susidomėjimą ir ginčus?

Kas yra ozono terapija?

Ozono terapija – tai ozono dujų – deguonies, turinčio tris atomus (O3) – naudojimas gydymo tikslais. Manoma, kad šios dujos, pasižyminčios stipriomis oksidacinėmis savybėmis, stimuliuoja imuninę sistemą, dezinfekuoja ir gydo ligas. Ozono terapija taikoma įvairiai; ji gali būti taikoma injekcijomis, ozonu prisotintu vandeniu ar net saunose.

Kada reikalinga ozono terapija?

Ozono terapija – tai papildomas medicininis gydymas, taikomas įvairiose situacijose, dažnai kaip tradicinio medicininio gydymo papildas. Svarbu pažymėti, kad ozono terapiją visada turėtų taikyti kvalifikuotas sveikatos priežiūros specialistas. Štai keletas scenarijų, kai galima apsvarstyti ozono terapijos galimybes.

Ozono terapija taikoma įvairioms ligoms gydyti. Dažnai svarstoma galimybė ją taikyti:

• Lėtinėms žaizdoms ar opoms, kai jo dezinfekuojamosios savybės gali padėti gijimui.
• Tam tikrus kraujotakos sutrikimus, nes manoma, kad ši terapija pagerina kraujo tekėjimą ir deguonies įsotinimą.
• Virusinių ligų atveju, įskaitant hepatitą ir ŽIV, kai manoma, kad ozonas pasižymi antivirusinėmis savybėmis.
• Kai kurie gydytojai ozono terapiją naudoja imuninei sistemai stimuliuoti ir reguliuoti, todėl ji gali būti naudinga pacientams, sergantiems autoimuninėmis ligomis ar turintiems nusilpusią imuninę sistemą.
• Ozono terapija gali būti taikoma skausmui, ypač sąnarių ir raumenų skausmui, malšinti. Manoma, kad ji mažina uždegimą ir skatina gijimą.
• Kai kurie alternatyviosios medicinos specialistai ozono terapiją naudoja kaip papildomą vėžio gydymo priemonę, nes mano, kad ji padidina tradicinio gydymo veiksmingumą ir sumažina šalutinį poveikį. Tačiau šis taikymas yra prieštaringas ir nėra plačiai pripažintas pagrindinėje onkologijoje.
• Estetinėje medicinoje ozono terapija naudojama odai atjauninti ir įvairioms odos ligoms gydyti, nes, kaip spėjama, ozonas padidina deguonies kiekį ir kraujotaką.

Labai svarbu suprasti, kad ozono terapijos veiksmingumas ir saugumas skiriasi ir ji nėra visuotinai pripažinta pagrindinėje medicinoje. Įrodymai, pagrindžiantys jos naudojimą, yra nevienareikšmiai: vieni tyrimai rodo jos naudą, o kiti pabrėžia trūkumus arba veiksmingumo stoką. Pacientai, besidomintys ozono terapija, turėtų ją aptarti su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju, kad suprastų galimą riziką ir naudą konkrečiu atveju.

Istorinės aplinkybės

Ozono terapijos kelias prasidėjo XIX a. pabaigoje. Pirmą kartą ji buvo panaudota žaizdoms dezinfekuoti ir gydyti per Pirmąjį pasaulinį karą. Bėgant metams, jos taikymas išsiplėtė, pastebimi pokyčiai Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Terapijos populiarumas kilo ir krito, o tam įtakos turėjo tiek medicinos pažanga, tiek reguliavimo pokyčiai.

Galimi privalumai

Ozono terapijos šalininkai išvardija daugybę privalumų. Teigiama, kad ji pagerina organizmo deguonies suvartojimą ir naudojimą bei suaktyvina imuninę sistemą. Tokios būklės kaip lėtinis nuovargis, sąnarių skausmas ir net virusinės ligos buvo ozono terapijos taikiniai. Tačiau svarbu pažymėti, kad ši nauda gali labai skirtis tarp atskirų asmenų.

Kada nerekomenduojama ozono terapija?

Nors ozono terapija naudojama įvairiose alternatyviosios medicinos priemonėse, ji tinka ne visiems ir gali turėti kontraindikacijų esant tam tikroms būklėms. Prieš pradedant taikyti ozono terapiją, labai svarbu pasitarti su sveikatos priežiūros specialistais. Štai keletas atvejų, kai ozono terapija paprastai nerekomenduojama:

Nėštumo metu – kadangi nėra pakankamai tyrimų apie ozono terapijos poveikį nėščioms moterims ir vaisiui, paprastai nėštumo metu jos nerekomenduojama taikyti.

G6PD (gliukozės-6-fosfato dehidrogenazės trūkumas) – šį genetinį sutrikimą turintiems asmenims, veikiant tam tikroms oksiduojančioms medžiagoms, įskaitant ozoną, gresia hemolizinė anemija.

Hipertiroidizmo atveju – dėl stimuliuojančio poveikio medžiagų apykaitai ozono terapija gali sustiprinti simptomų poveikį asmenims, kurių skydliaukės veikla yra pernelyg aktyvi.

Esant kraujavimo sutrikimams – kadangi ozonas gali turėti įtakos kraujo krešėjimui, jo reikėtų vengti asmenims, sergantiems kraujavimo sutrikimais arba vartojantiems antikoaguliantus.

Sunkus širdies ir kraujagyslių sistemos nestabilumas – pacientai, sergantys rimtomis širdies ligomis, pavyzdžiui, neseniai patyrę miokardo infarktą (širdies priepuolį) arba nestabilią krūtinės anginą, turėtų vengti ozono terapijos dėl galimo oksidacinio streso.

Sunkios kvėpavimo takų ligos – ozono dujų įkvėpimas gali būti kenksmingas, ypač sergantiems sunkiomis kvėpavimo takų ligomis, pavyzdžiui, lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) arba ūminiu kvėpavimo distreso sindromu (ARDS).

Alergija ozonui – kai kuriems asmenims gali pasireikšti alergija arba padidėjęs jautrumas ozonui, todėl jį naudoti draudžiama.

Tam tikros vėžio rūšys – nors kai kurie gydytojai ozono terapiją naudoja kaip papildomą priemonę vėžiui gydyti, nerimaujama, kad ji gali skatinti tam tikrų tipų vėžio ląstelių augimą.

Moksliniai įrodymai ir tyrimai

Moksliniai ozono terapijos tyrimai yra nevienareikšmiai. Kai kurie tyrimai rodo galimą naudą gydant įvairias ligas, o kiti reikalauja išsamesnių tyrimų. Rezultatų nenuoseklumas atspindi sudėtingą ozono terapijos ir jos poveikio žmogaus organizmui pobūdį.

Rizika ir prieštaravimai

Kaip ir bet koks medicininis gydymas, ozono terapija yra susijusi su rizika. Galimi šalutiniai poveikiai: diskomfortas injekcijos vietoje, kraujo krešėjimo problemos, retais atvejais – sunkios reakcijos. Medicinos bendruomenė vis dar diskutuoja dėl šios terapijos veiksmingumo ir saugumo.

Ozono terapija, kurioje intriguojančiai dera istorija, mokslas ir anekdotai, ir toliau kelia susidomėjimą ir skepticizmą. Kaip ir į bet kokį medicininį gydymą, į ozono terapiją būtina žvelgti informuotai ir atsargiai, įvertinant tiek galimą naudą, tiek riziką.